Sandomiro konfederacija – Abiejų Tautų Respublikos karalių Augustą II Stiprųjį remianti, prieš Švediją nukreipta Abiejų Tautų Respublikos didikų konfederacija. Konfederacija buvo įkurta Sandomiro mieste (Lenkija) 1704 m. gegužės 20 d. įvykusiame bajorų susirinkime. Konfederacija buvo reakcija į Rusijos remiamą Varšuvos konfederaciją. Sandomiro konfederacijos vadovu (maršalka) buvo išrinktas vienas jos pradininkų vokiečių kilmės LDK karinis ir politinis veikėjas, ištikimas Augusto II šalininkas Stanislovas Ernestas Denhofas.
Sandomiro konfederacijos nariai karu su Augustu II, remdamiesi ATR ir Rusijos Narvos sutartimi faktiškai delegavo Rusijai dalį ATR suverenių funkcijų.[1]
Konfederacija egzistavo iki 1717 m.; buvo išformuota Nebyliojo Seimo nutarimu.[2][3][4]
Konfederacijos nariai daugiausia buvo Mažosios Lenkijos bajorai,[5] rėmę Saksonijos kurfiurstatą, kurio valdovas Augustas II taip pat buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos karaliumi. Konfederacijos suformavimas sukėlė trejus metus trukusį pilietinį karą tarp Rusijos ir Švedijos remiamų ATR didikų stovyklų – Sandomiro ir Varšuvos konfederacijų. Pradžioje Švedijos remiama pusė turėjo pranašumą, Varšuvos konfederacija laimėjo ATR pilietinį karą (1704–1706 m.), kuris baigėsi Altransštato sutartimi (1706 m. spalio 13 d.). Tačiau po Švedijos pralaimėjimo Didžiajame Šiaurės kare Rusijos remiama pusė atsigavo, nugalėjo ir Augustas II 1709 m. sugrįžo į ATR sostą.[6]
© MMXXIII Rich X Search. We shall prevail. All rights reserved. Rich X Search